Ir vėl trumpam po Ispanijos saule

Geriausia būtų rašyti, kai viskas dar gyva, nes vis prisimenu ko nors nepaminėjus. Štai kai skridom atgal į namus Madrido orouoste mano rankinis bagažas peršvietus pasirodė įtartinas. Paprašė, kad atidaryčiau, o tuomet jau aš prašančiu veidu klausiau ar būtina, nes lagaminas buvo vos vos užtrauktas ir viskas kaip mozaika sudėliota (juk parsivežti norisi daug, o Ryanair rankinio bagažo taisyklės labai griežtos). Na ką atitraukus aišku nieko įtartino nepasirodė, šiaip net nekilnojo daiktų, tiesiog pamatęs saldainius oro uosto darbuotojas paklausė, ar lauktuvėms vežu, ir kartu su dar vienu keleiviu padėjo man užtraukti (įsivaiduojat trise vieną lagaminėlį bandant užtraukt). O štai Briuselio oro uoste lagaminas nebuvo toks laimingas. Aišku jiems vėl kažkas įtartino pasirodė ir teko vėl atidaryti ir tada mano nelaimei orouosto darbuotoja viską iškilnojo. Nieko neradus atidavė lagaminą-visą sujauktą. Tada teko vos ne iš naujo bandyti susidėti daiktus. Aišku viską dariau per sukastus dantis-kas gali bandyt sprogdinti toki maža orouostą?(Turi tik vieną patikrinimo liniją). Ir šiaip tame orouoste labai jau nesava jaučiaus-pagrindinė kalba ten prancūzų(oj kiek Ieva užtruko, kol išaiškino, kad nori nusipirkti tik karšto vandens vaistams pasidaryti) ir žinoma, vis daugiau supančių lietuvių. Pagrinde imigrantai, su mažais vaikais ir pokalbiais apie tai kaip jie naturaliai gyvena, kokiam geram rajone turi butą arba tiesiog apie tai kokie jie "faini". Ir taip tarpusavyje, kas geresnis. Keista, bet atrodo, kad visas lėktuvas buvo tarpusavyje pažįstamas ir tik mes dvi-ispanakalbės (:

Na o grįžimas po atostpgų į Ispanijos saulę irgi turėjo savo žavesio. Pirmiausia tai skridome per Diuseldorfą (beje, kurio skrydzius Ryanair žada nutraukt). Kadangi Vokietijoje buvome apie 8 ryto, o mūsų lėktuvas buvo tik penktą vakaro nusprendėme nuvažiuoti pasidairyti į miestą. Po ilgų aiškinimųsi su autobuso vairuotoju, kuris kalbęjo tik vokiškai patekom į tinkamą. Truputėli teko nusivilti. Miestas tikrai labai gražus ir garsėja savo pasirinkimu parduotuvėms ir geriausiam "shopingui". Pražingsniavom gatve  su Luis Voiton, Chanel ir kitais garsiais prekių ženklais garsėjančiomis parduotuvėmis. Bet tiesiog buvo apsiniaukę, visą laiką lijo ir šalta (na aišku šilčiau nei Lietuvoje) Prieglobsčiu tapo parduotuvės ir jų didžiulės nuolaidos. Rūbai, kurie kainavo kažkada 40-30 eurų dabar kabo sukabinti prie kainų už 5, 10 eurų. O nukainuotų jų tiek daug, kad tik akys raibsta, visko norisi ir supranti, kad negali viršyti savo limito. Čia viena iš problemų mąstant ir apie grįžimą namo, kiekvienas naujai įsigytas daiktas ar rūbas mintyse pamatuojamas - ar daug nusvertų lagamino svorio)Taigi po niūraus Diuseldorfo turėjome skristi tiesiai į savo namus- Saragosą. Deja įsįdus į lėktuvą buvo pranešta, kad šis sugedo, nežimos tikslus gedimas tad dabar teks palaukti, kol išsiaiškins. Po 10 minučių buvo pranešta, kad sugedo variklis ir bus bandoma jį pataisyti, jeigu nepavyks būsime persodinti į kitą. Kažkodėl man su Ieva iškart pirma mints buvo, kad mums nereikia jog taisytų šitą lėktuvą, tegu skraidina su kitu. Dar po kiek laiko pranešė, kad pakeitė kažkokią detalę ir dabar viskas puiku. Ių keleivių veidų neatrodė, kad viskas gerai. Tad dviejų valandų kelionė buvo truputį įtempta, nes visi lėktuvo leidžiami garsai buvo ne tie, o kiekvienas pakratymas primindao, kad dar prieš keletą minučių šiam lėktuvui neveikė variklis. Bet atskridome sėkmingai. Netgi laiku (nežinau kaip tai įmanoma vėluojant išskristi 40 min, bet pasirodo skridome kitu maršrutu)Ir pasitiko mus šiltas Saragosos vėjas (: Buvo nuostabu, žieminė kepurė vėl buvo nustumta į patį spintos galą.

Dabar egzaminai. Tai dėl jų aš tiek laiko tylėjau. Mokytis teko daug ir intensyviai. Pasitaikė egzaminu net po du tą pačią dieną. Pirmasis egzaminas, kuri laikiau buvo padalintas į dvi dalis teorija ir praktika. Tad vieną dieną laikėme teroiją-žodžiu, o kitą dieną rašėme praktinę užduotį. Žinoma, buvo baisu egzaminas žodžiu. Pirmiausia, tai dėl kalbos-o jeigu žinosiu atsakymą, bet nemokėsiu išsireikšti? Žinoma, baisoka, kad nepaklaustų kaip nors ir suktai,kad po to nė pati nesuprasčiau apie ką čia. Egzaminas nuo Lietuvoje laikomų žodžiu išsiskyrė tuo, kad laikymosi datą galėjai pasirinkti pats iš trijų pateiktų. Geriausias variantas rinktis kuo ankstesnę, nes jei egzamino metu atsakinėjant profesorius tau pasako,gal nori ateiti rytoj? reiųkia,jog šiandien neišlaikei ir gali bandyti dar kartą kitą dieną(jokių oficialių skolų nerašo)Trečiąją dieną neišlaikius tiesiog per praktinę užduotį raštu gauni ir teorinius klausimus) Skiriasi ir tuo, kad tik atėjus pas profesorių tau užduodamas klausimas ir tu neturi jokių penkių minučių sau užsirašyti gaires-atsakinėji iš kart. Mano egzaminas buvo sėkmingas iš pirmojo karto. Profesorius pasirodė tikrai malonus, pirmiausia uždavė teorinius klausimus, o vėliau tiesiog diskusinio pobūdžio,kaip aš manau. Antrąjį egzaminą taip pat turėjome žodžiu ir tuomet jau prasidėjo raštu. Sistema paprasta-kaip ir Lietuvoje. Auditorijoje sėdim tarpais, su savim tik tušinuką turime (ir žodynus Erasmus studentai). Keista buvo kai per vieną egzaminą dėstytojas mus paveikslavo su savo telefonu. Šiaip egzaminai labai ilgi -išvargina. Paskutinįjį laikėm nuo pusės penkių iki aštuonių vakaro. Tačiau patiko tai, kad Erasmus studentai tarpusavyje labai draugiški, nejaučiama jokia konkurencija, tad gavus geresnius konspektus iškart jais pasidalinama. Profesoriai per daugiausiai nenuolaidžiauja, tačiau patikina, kad vertindami atsižlvegs jog esame Erasmus studentai ir į gramatines kalaidas nekreips dėmesio. Kažkaip užtikrintas labiau pasijunti, kai dėstytojas priėjes klausia, ar sunku, ar supranti visus žodzius,o tuo pačiu jei kas neaišku stengias labai padėt. Tad jeigu reikėtų lyginti su Lietuvoje esančiais tikrai nepasakyčiau, kad lengvesni ar sunkesni-mokytis reikia viskam. Sunkumo duoda svetima kalba, nes turi versti žodžius,kurie negirdėti. Tačiau atrodo, kad vertinimas labai griežtas. Aštuntukas turi stipraus pažymio vardą, nes devintukai ir dešimtukai retai gaunami.

Šiandien tiek, ryt mano paskutinė diena šitoj nuostabioj šaly..ryt ir paskutinis blogas bus..