Taip jau būna...Pirma dalis

Žinau, negražu..Apsileidau!!! Tiek laiko nerašiau ir laikiau nežinioje. Bet taip jau būna. Įsuka ratas ir daros vis sunkiau prisėst ir sudėliot savo mintis. Po Valencijos rodos didelių kelionių nebuvo, tik kasdienybės nuotykiai, jie čia dar rašyti lapkričio pabaigoje, tik nepapublikuoti (maniau, gal ne taip svarbu?)
Lapkričio paskutinė savaitė: "Na štai atėjo ir čia šalčiai. Naktį termometro stulpelis nukrenta iki -1, o diena vos +5 pasiekia. Pripratus prie gero Ispanijos oro toks jau nebedžiugina, o jei dar lietinga diena pasitaiko, tai tik ir noris lindėti šiltoj lovoj. Nors su šiluma bute ne visiems ispanams sekasi. Štai pas mus butas šildomas elektriniu boileriu, kuris atšalus orui pradėjo rytais vandens šilto mums nebeduoti.(tiksliau turim to vandens, bet ten vis reikia priėjus pasukinėt, ko anksčiau netekdavo daryt) Bet mes ne vieninteliai tokie. Šiandien (lapkričio 11d.) visam mieste pridaryta kliūčių ir darbininkai gręžia gatves ir tikrina vamzdžius. Šeiminkė pasakojo, kad šildymo kompanijos sulaukė daug skambučių,o kaip žinia ispanai prie šalčio nepratę. Jie ir patys sako, kad dar čia turėtų būti ruduo, o šis netikėtas šaltis juos stebina taip pat kaip ir visą europą...

Turbūt būtų ir nieko tas šaltukas, jei galėtum į šiltą vonią įlįst kai tik užsimanai,bet kad ne. Gi mūsų šeiminkė nusprendė, kad vonią reikia pakeisti didžiuliu dušu. Pažadėjo, kad užtruks dvi dienas, o tuo pačiu pakeis ir naujomis plytelėmis. Galu gale gavosi taip kad plyteles keis tik toj pusej kur dušas, o darbai iš dviejų dienų jau pratesti iki trijų( kažkaip nė vienas nesistebime, tik tris dienas be dušo sunkiau tvert negu dvi) Beje, darbininkai klijuojantys plyteles, atvyko net 10 min. anskčiau negu buvo sutarta, bet man pradėjus su jais kalbėt ispaniškai nebuvo labai kalbūs. Pirma mintis kilo, gal užsieniečiai? Ir neklydau, pasirodo - rumunai.

Nors tiesą sakant labai jau skųstis dėl dušo negaliu. Gi lankau sporto klubą, tad galiu praustis ten kiekvieną dieną. Taip pat kartu lanko ir Ieva, ir kartu gyvenantis italas Carlo(planuoja prisidėti ir likusios buto draugės: Amelia ir Lisa). Pirmas apsilankymas sporto klube nemokamas (nors kitur net tris apsilankymus gali gauti nemokamus). Kaip ir visoj Ispanijoje darbuotojai labai draugiški ir paslaugus-po penkių minučių pradeda tave vadinti brangioji, dukrele), tačiau skirtingai reaguoja, kad esi užsienietis. Vienas treneris nusprendė,kad mes visai nemokam ispanų kalbos, tad visus pratimus rodė mudviem tik rankų judesiais(pvz.:akis į viršų-tai ir beda su pirštu sau į akis ir į lubas, arba norėdamas parodyti,kad turime jausti tempimą pilvo srityje, vis į jį baksnoja) teko įrodinėti, kad ir kalbėti mokam. O vat klubo savininkė pasidžiaugė, kad turi klientų iš viso pasaulio, o mes lietuvaites pirmosios.Kitas treneris Jesus jau antrąjį mūsų apsilankymą mokėjo mūsų vardus. Pilates užsiėmimų treneris per relaksavimo dalį pribėgęs vis aiškina, kad užsimerktume, bet gi užsimerkus aš nematau kaip pratimus daryti! (po poros kartu treneris pasidavė, bet ir mes išmokom naujų žodžių reiškiančių pratimus ir atsimerkti tenka vis rečiau).

Na jei jau pradėjau apie sportą reikia pakalbėti ir apie Ispanų religiją - futbolas!!! Jis čia toks populiarus(ir man rodos, populiaresnis negu krepšinis Lietuvoje). Taigi pirmadieniį vyko rungtynės tarp dviejų geriausių Ispanijos futbolo klubų: Madrido Realas prieš Barceloną. Dar prieš varžybas spauda mirgėjo straipsniais apie tai ir spėlionėmis, žaidėjų lyginimais (ir netgi jų antrųjų pusių), o tą vakarą kokiam nors bare rasti laisvą staliuką buvo be šansų. Net gi dėstytojas per paskaitą pasakė, kad rungtynės bus turbūt vienos geriausių Taigi sumotyvuotos visos aplinkos ir mes su Ieva ir Lisa nusprendėm stebėti šį įvykį. Ir neapsirikom!!!Baro ilgai ieškoti nenorėjom, tad tiesiog nusileidome į pirmą aukštą, kur yra mūsų kaimyno baras-restoranas. Žinoma, staliukai buvo visi rezervuoti, tačiau laisvos vietos stovėjimui radom. Turbūt reikėtų paminėti, kad Zaragozos futbolo klubas yra paskutinis lygos lentelėje(tarp 20 komandų), tad, tiesą sakant, iki to vakaro nežinojome už kokią komandą serga Zaragoza. Pačios palaikėme Barselonos klubą (ypač po apsilankymo Barcos futbolo stadione ir muziejuje ir pamačius vieną iš žaidėjų- Xavi - gyvai)Paisrodo pataikėme į tinkamą barą, šią futbolo komandą palaikė ir visas baras. Ir ne veltui-Madridas buvo sutriuškinas - 0:5."
Tai tiek lapkričio žinių.. Dėl oro tai jis čia labai permainingas buvo tie +5, bet iškart po to kitą savaitę, net +20 - nerealu!!! Tą dieną su Ieva apsilankėme Zaragozos Grand Parke. Parkas didžiulis, su fontanais, botanikos sodu, atrakcionais vaikams ir monumentais. O viena ispanė studentė pasakojo, kad atšilus orams parko pievelė nusėjama studentais su knygomis- pavasario sesijai mokomasi ten. Kalbant apie sesijas, tai čia labai populiarios mokymosi auditorijos-didžiulės klases su stalais, integruotomis lempomis ir tyla. Pamenu, kad rugsėjo mėnesį šios klases atrodė tusčios ir nenaudojamos, o artėjant sesijai, kai tarp paskaitų turėdamos laisvą valandą nusprendėme eiti pasimokyti vos radom, kur atsisėsti (o iš pradžių atrodė tiek daug ir ko tie ispanai skundžiasi,kad nėra mokymosi vietų). Bet apie sesiją vėliau.

Dabar apie viską nuo pradžių. Artėjant Kalėdoms miestas pasipuošė. Šeimininkė pasakojo, kad dabar esant krizei, miesto puošimui sumažino biudžeta, tad nebėra taip kaip anksčiau. Tačiau mums pakako lempučių spindesio. Pilar aikštė advento (ir pora savaičių po jo) metu buvo pavirtusi Betliejumi- supiltos žemės, susodintos našlaitės, tekantis upelis, amatai ir žinoma kūdikėlis Jėzus. Net negali patikėti, kad visa tai išdygo ant aikštės. Šalia jos- ledo arena!!! Valanda-5 eurai. Norinčių pačiuožinėti tikrai netrūko. Vykstant Kalėdinei mugei galima apžiūrėti ir Trijų karalių sostus-pakylas, kuriomis jie važiuos per Trijų Karalių šventę. Ši šventė, ypač vaikams, yra daug svarbesnė Ispanijoje. Kadangi tik tos dienos rytą vaikai gauna Kalėdų dovanas, prieš tai į balkoną išnešę savo batus, o šalia pastatę tris stikliukus likerio-Karaliams ir šieno saujelę-Kupranugariams. Sakoma, kad tai viena iš laimingiausių dienų ispanijoje-balkonai pilni batų ir patenkintų vaikų.
O kokios Kalėdos jeigu jos ne namie? Tad mudvi su Ieva skridome atgal į Lietuvą,kaip ir kiti mūsų buto draugais į savo namus. Tačiau dar prieš tai atšventėme Ievos gimtadienį- sumastėm , kad vakaro akcentas kaukė akių srityje. Atrodo pavyko: torto žvakutės užpūstos, gimtadienio dainelė sudainuota ir daug nuotraukų su gerom akimirkom. Kitą rytą turėjome skristi į Milaną(Italija). Tiesiog pasinaudojome pigiu Ryanair pasiulymu, bilietas į vieną pusę šeši eurai. Skrydis buvo numatytas iš Zaragozos oro uosto apie pusę keturių, bet atvykusios į oro uostą pamatėmę , kad skrydžiai į Romą ir Alikantę atšaukti,o aplink gaubia tik neįžvelgiamas rūkas. Kaip ir reikėjo tikėtis praėjus kelioms minutėms atšaukė ir mūsų skrydį. Tačiau buvo pasiūlyti autobusai, kurie veža į kitą oro uostą ir iš ten skraidina į Milaną. Pirmenybė,žinoma, buvo skrydžiams į Romą ir Alikantę ir paskutinius susodino skrendančius į Milaną. Tad laukiant savo eilės autobuse ir stovint ruke buvo pradėjusios suktis mintys, gal geriau verta grįžti į namus?Kažkas paminėjo, kad iki orouosto apie dvi valandas kelio, tad įsitaisiusios paskutinėje eilėje(aš, Ieva , Amelia ir kurso draugė iš Austrijos Stephanie) nusprendėm nusnūst. Kiek gasdino tai, kad rūkas vis nesibaigė, o dvi valandos jau baigėsi senokai. Tik atvykus į oro uostą paaiškėjo, kad mus vežė iki pat Barselonos( vadinas kiek daugiau nei trys valandos autobuse)!!!!

Apie nuotykius Milane ir pakeliui į Lietuvą, o taip pat sesijos ypatumus papasakosiu kitoje dalyje (: Laukite tęsinio...