Skambutis..Pekeliu ir išgirstu kitoje ragelio pusėje laimingą Ievos balsą: Ateinantį savaitgalį mes važiuojame į Valenciją. Ruošk maudymosi kostiumėlį, čia beveik +30C, žmonės deginasi ir net maudosi! (Ieva su mama ir seserimi tuo metu lankėsi Valencijoje) Aš žinoma sutikau su šiuo pasiūlymu,o savaitės pabaigoje mūsų jau buvo net devyni norintys pamatyti trečią pagal dydį Ispanijos miestą (kiek daugiau negu 800 tūkst gyv.)
Taigi ankstyvą šeštadienio rytą išvykome. Bilietus jau buvome nusipirkę iš anksto (pasimokėme su Barselonos sėkme) Sutarėme susitikti mūsų bute jau prieš šešias ryto. Tad į kelionę be Ievos ir manęs kartu vyko buto draugės-anglė Amelia ir prancūzė Lisa, dvi draugės prancūzės Amandine ir Louise,taip pat pastarosios pusbrolis, kartu teisę studijuojantys meksikietė Maria Teresa ir vokietis Trutz. Kelionė prasidėjo kaip ir laiku..iš namų išėjome 10min. vėliau negu planavome, laukdami autobuso į stotį pradėjome galvoti,kad nebespėsime ir reiktu imti taksi, bet, žinoma, spėjome ir įsitaisę autobuse užmigome. Kelionės trukmė beveik keturios valandos(tačiau neprailgo, nes visą laiką miegojom), stabtelėjome dviejuose mažuose miesteliuose ir atsidūrėme 10.30val. Valencijos autobusų stotyje. Deja, mūsų nepasitiko labai šiltas ir lepinantis oras, tad teko džiaugtis striukių ir švarkelių draugija (buvo apie +15- +20C)
Iš autobusų stoties pėstute susiradome savo hostelį. Kadangi žmonės labai paslaugūs iškart sužinojome , kaip nusigauti ir maždaug po 20 min. jau registravomės hostelyje. Buvome labai patenkinti, kad hostelis pačiam centre, visi apsigyvenome tame pačiame kambaryje(ir daugiau jokių pašalinių nebuvo), taip pat nebuvo jokių papildomų mokesčių už antklodes, patalynę ar daiktų saugojimą. O geriausia, kad kainavo tik 11 eurų (Barselonoje mokėjome 17, bet plius dar visi tie mokesčiai) Iš begalės lankstinukų ir reklamų sužinojome,kad senamiesčio centre organizuojama nemokama ekskursija po miestą. Tai buvo pasisekimas. Gidas buvo jaunas vaikinukas iš Škotijos, kuris prieš du metus pagal Erasmus programą studijavo Valencijoje, grįžo į gimtinę, pabaigė mokslus, o po jų grįžo į Valenciją apsistoti ilgesniam laikui (pasakojo,kad jau nusipirko butą čia). Juokiausi Ievai, va, žiūrėk, gal ir mums taip nutiks. O juokiausi dar labiau, kai paklausus, kokius mokslus baigė, gidas atsake,kad teisę (: Sužinojome ir tokių dalykų, kad vienas iš Valencijos simbolių- šikšnosparnis. Kadangi pasak legendos vieną naktį šis įskrido į Valencijos karaliaus James I-ojo miegamąjį ir šį prižadino. Karalius norėdamas išvyti šikšnosparnį pro langą pastebėjo, kad tolumojė atžygiuoja priešų armija. Taip karalius spėjo pasiruošti mūšiui ir išsaugojo Valenciją.
Ekskursija užtruko dvi valandas, kurių metu pamatėme ne tik katedrą, kurioje saugomas Šventasis Gralis (taurė, iš kurios Kristus gėrė per paskutinę vakarienę), bet ir Nacionalinio Keramikos muziejų, kurio pastatas įspūdingas tuo,kad tai XVIIIa. markizo de Dos Aguas rūmai, kurie žavi spalvingu tinku ir angelų skulpūromis saugančiomis langus ir duris. Pražingsniavome ir pro Torres de Serranos- šie vartai, 1391 m. pastatyti kaip triumfo arka miesto sienoje, turi ir gynybinių ir dekoratyvinių bruožų. Lankantis prie šios sienos gidas parodė ir iš metalo nulietą šalia stovintį arkos maketą. Valencija pristatomas kaip draugiškas miestas žmonėms su negalia, tad tai vienas iš maketų skirtų neregiams pamatyti Valencijos grožį(aklieji liesdami maketą gali suprasti,kaip atrodo is tikrųjų vartai.) O kitas iš draugiško miesto pavyzdžių, tai , kad Valencijoje pirmojoje pasaulyje buvo įkurti neįgaliųjų namai. Deja nesuspėjome užeitį į Mercado Central vidų. Šis didžiulis Art Nouvau stiliaus pastatas iš geležies, stiklo ir plytelių, kurį puošia papūgų ir kardžuvių formos vėtrungės, atsidarė 1928m. Tai viena didžiausių Europos turgaviečių. Kas rytą apie 350 prekystalių lūžta nuo gausybės maisto produktų, o šalia gatvelėje įsikūrę restoranai yra laikomi vieni geriausių, kadangi ten visuomet tiesiai iš turgaus patiekiamai viskas šviežia.
Sekmadieni po ganėtinai bemiegės nakties (mūsų kompanijoje prancūzas knarkė) ir po sočių pusryčių kavinukėje su vaizdu į mandarinų alėją, vykome į Ciutat de les Arts i de les Ciencies (Menų ir mokslo miesto kompleksas). Kompleksas pastatytas prie Turios upės sodų iš jūros pusės. Jį sudaro penki įspūdingi pastatai, iš kurių keturis suprojektavo žymus Valensijos architektas Santiago Calatrava. Palau de les Arts yra keturios koncertų salės ir teatras po atviru dangumi. Kitoje Puente de Monteolivete pusėje yra L'Hermisferic - architektūrinė Calatravos fantazija regėjimo tema, primenanti besimerkiančią akį. "Akies obuolyje" įrengtas kino teatras ir planetariumas. Šalia yra Museo de les Ciencies Principe Felipe, mokslo muziejus. Priešais muziejų stovi milžiniška galerija su parabolės formos arkomis. Paskutinė šio "miesto" dalis- Oceanografic. Tai akvariumas, suprojektuotas architekto Felixo Candelos. Jį sudaro lagūnos ir paviljonai sujungti tiltais ir tuneliais. Apeiti visą šį kompleksą užtrukome laiko (kol nusipaveikslavome dinozaurus ir pan.), tačiau pasižadėjome sau, kad dar būtinai sugįšime ir užeisime bent į vieno iš muziėjų vidų( beje bilietai nepigus- kainos prasideda nuo 7 eurų,o jei nori aplanktyti visus muziejus gali tekti sumoketi net apie 30 eurų). 
Taigi nuo šio miestelio prasideda Turios upės sodai. Kažkada Turios upė tekėjo per Valencija ir buvo tokia stipri, kad patvinusi sukeldavo daug nelaimiu, 1957 m. upė patvino tiek, kad (gidas rodė) vandens buvo virš galvos, nusinešė daug žmonių gyvybių ir turto. Taigi miesto valdžia siekdama užkirsti kelią nelaimėms ateityje nusprendė pakeisti upės vagą, o buvusioje vietoje pradėjo rastis augalija. Tad dabar, kur kadaise tekėjo upė, 10km. ilgio ruože auga sodai, įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės, virš kurių nutiesta 19 tiltų. Virš upės vagos stūkso Palau de la Musica, Tarptautinio lygio koncertų salė, prie kurios esantis fontanas visuomet sudaro vaivorykštę. Netoliese esančioje žaidimų aikštelėje iškilusi milžiniška prie žemės prikaustyto Guliverio figūra. Vaikščiojome po šią upės vagą ir stebėjomės..mandarinų medžiais, vaikais krykštaujančiais žaidimų aikštelėse, valencijiečiais kartu su šunimis išėjusiais pabėgioti, rudeniniais lapais, fontanų čiurlenimu, tiltais nusėtais gėlių jūra. Savo kelionę užbaigėme pietumis ir jau kiek po penkių sėdėjome autobuse į Zaragozą (prieš tai pasmalsavę kalėdinėje mugėje-taip taip jau ir čia Kalėdomis kvepia)
Žinot, rašiau,kad pamilau Barseloną iš pirmo žvilgsnio, bet taip nutiko ir su Valencija. Negaliu patikėti, kad taip sakau, bet galbūt netgi labiau!!! Tai būtų nuostabi vieta gyventi: paplūdimiai, parkai, mokslo muziejai , turtingas senamiestis ir, žinoma, mandarinų alėjos užbūrė..ta šviesi geltona spalva..rodos, kad ten gyvena šypsenos. Pasižadėjome sugrįžti čia atostogoms (: 
Kaip smagu skaityti...! Dziaugiuosi uz tave! Ir į valencija tikrai verta sugrįžti..:)
AtsakytiPanaikinti