Tikrai nežadu rašyti, oj kaip blogai Lietuvoje, o čia Ispanijoje nuostabu. Tiesiog mano pastebėjimai apie tai ko Lietuvoje dar trūksta ir galėtume turėti (:
Pirmiausia, tai dėl Erasmus(žinau,kad šias žinutes skaito ir mano seneliai, tad trumpai sakant Erasmus yra vadinama studijų mainų programa ir taisyklės, kuomet tavo universitetas išleidžia, o Europos universitetas priima). Nebūčiau lietuvaitė jei nepaburbėčiau. Taigi tam, kad neturėčiau jokių problemų su savo universitetu, Saragosos universitete turiu pasirinkti studijuoti dalykų už 30 europinių kreditų( kiekvienas studijuojamas dalykas turi tam tikrą skaičių kreditų, dažniausiai 5 ar 6). Tad čia turiu pasirinkti šešis dalykus. O tai reiškia šeši dalykai ispanų kalba ir šeši egzaminai išlaikyti ispanų kalba.(!) Truputi nelogiška atrodo tai, kad visiems vienodos sąlygos- ar tu būtum trečiakursis ar penktakursis. (Pavyzdžiui būdama Lietuvoje savo kurse dabar studijuočiau keturis dalykus). Kitas liūdinantis faktas, kad negalima rinktis dalykų anglų kalba arba bent vieno dalyko ne iš teisės fakulteto siūlomo sąrašo. Atrodytų logiška, kad negaliu pasirinkti dalykų, kuriuos jau esu studijavusi Vilniaus universitete, tačiau kai šiuo metu vykdomas Bolonijos planas (visoje Europos Sąjungoje ir ne tik, suvienodinti studijas:mokomasi tų pačių dalykų ir gaunamas diplomas pripažįstamas visoje Europoje) pasirinkimo beveik nebelieka, ypač kai esu paskutiniame kurse ir jau 90% dalykų tikrai mokiausi. Gal ir nieko nesakyčiau jeigu tai tikrai būtų lygybė, bet dabar pažvelkime į kitas šalis. Mano buto kaimynė anglė studijuojanti ispanų kalbos filologiją, turi pasirinkti penkis dalykus, iš kurių jai privaloma išlaikyti tik 20%, vadinasi tik vieną egzaminą.Austrė Antonia studijuojanti architektūros istoriją iš penkių dalykų keturis studijuoja anglų kalba. O dabar dar arčiau -pažiūrėkime į teisės studentus. Teisę studijuojanti vokietė savo šalyje esanti Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės srities paskutiniame kurse (kaip ir aš), turi pasirinkti tik du dalykus (reikalavimas,kad jie būtų tarptautiniai ir nebūtų jau mokiusis prieš tai). Kitas mano bendrakursis teisininkas iš Vokietijos turi pasirinkti tiek dalykų kad per savaitę jie užtruktų 8 val. (kas reiškia tai yra 2-3 dalykai). Na ir kur čia Europos Sąjungos ginama žmogaus lygybė? Ir aš norėčiau vietoj šešių egzaminų turėti tik du..arba mokytis visus šešis, bet žinoti,jog pakaks išlaikyti vieną...Gera žinia, kad mano kalbos kursai bus užskaityti kaip vienas dalykas, tad belieka penki dalykai ispanų kalba...Rašydama prisiminiau, kad tarptautinių organizacijų paskaitoje pradėjome mokytis nuo Europos Sąjungos. Daug kas jau girdėta, bet buvo labai įdomu klausytis dėstytojo nuomonės, kai šis kalbėjo apie šalis, kurios kaip ir nepriklauso Europos kontintinentui, bet nori įstoti į ES ir būtent paminėjo labai kritiškai Lietuvą dėl to, kad mes norime Ukrainą prakišti.Po paskaitos nuėjus dėstytojo pasiteirauti dėl tam tikrų dalykų ar teisingai juos supratome, jis paklausė iš kokios šalies mes esame. Sužinojęs, kad mes lietuvaitės nuvilnijo juokas (: Ispanų dėstytojai man vis dar atrodo "faini"
Antra, ko pas mus vis dėlto nėra, tai prekybos tinklų, kurie siūlo tikrai madingus rūbus ir buitines prekes,bet už labai priimtiną kainą. Tokių kaip Primark, H&M ar IKEA. Šiandien buvau didžiausiame prekybos centre Aragono regione. Sveikatos turėjau nusiaubti tik Primark(Jis dviejų aukštų!) Ir kur nesiaubsi kai batai kainuoja nuo 4 eurų, žieminės striukės nuo 9, o tokie dalykai kaip pirštinės, diržai ir pan. vos po 1 eurą. Žinoma, reikia turėti viziją ir sveikatos einant ten, nes atrodo, kad šiandien visa Saragosa ten susirinko,o pro šalį einantys žmonės minimum po tris Primark'o maišus su savimi nešasi. O geriausia tai, jei grįžai namo ir tau tavo rūbai ar daiktai nepatiko, tiesiog ramiai juos gražini ir atgauni pinigus atgal. Be jokių įtartinų žvilgsnių iš pardavėjų, smerkiamų minų ir pan.
Trečia, tai Ispanijos vienas iš simbolių- tapas bar (: Tapas- tai užkandis. Dviejų tipų gali būti-ant prancūziško batono riekelės sudėta vis skirtinga kombinacija, pradedant kumpiu ir daržovėmis ir baigiant apkeptom krevetėm ir viskas persmeigta pagaliuku. Arba kito tipo -tai iš išorės atrodantis kaip džiuvėsėliuose pakeptas kotletas,o iš tikrųjų viduje vis kitokio skonio - nuo lašišos iki juodųjų ryžių. Ateini į barą, imi lėkštę, pats prisidedi kiek nori,o prieš išeinant susimoki už tiek kiek pagaliukų turi lėkštėje. Neįtikėtina, ar ne? Kaži ar Lietuva pribrendo prie tokio sąžiningumo. O būtų smagu. Juk ne visada norisi valgyti, kartais pakanka vienos užkandėlės. Aš čia jau turiu ir savo mėgstamiausią Tapas barą (: Beje, kainos už vieną tapą įvairios nuo 1,20 iki 3 eurų (bet pačios brangiausios yra senamiesčio širdyje ir ne pačios geriausios- teko pačiai tuo įsitikinti)
Ir galui palikau svarbiausia- gi oras! Pamenant aną savaitę skundžiausi, kad atvėso? Taigi, kad ne! Jau kelinta diena iš eilės mėgaujamės šiltu ir saulėtu oru. Pavyzdžiui šiandien buvo +29C. Dabar atvėso iki + 27C -tikras malonumas sedėti lauko kavinėje (:
Bučiuoju visus! (Čia tai taip įprasta ir ispaniška!)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą