Ar galima pažinti Barceloną per dvi dienas?

Tikite meile iš pirmo žvilgsnio? Ne? Vadinasi, dar nebuvote Barselonoje. Viduržemio jūra, klimatas, Gaudi architektūra, skirtingų kultūrų virtuvės, katalonų išskirtinumas ir gatvės pilnos žmonių ir jų gyvenimo.

Toliau skaityti patariu klausantis šios dainos: Giulia y los Tellarini "Barcelona" (youtube tikrai yra)

Savo kelionę pradėjome penktadienį.(čia jau prieš dvi savaites) Kažkaip tikėjomės, kad bilietų pirkti iš anksto nereikia. Tad aš, Ieva ir tame pačiame bute kartu gyvenanti prancūzė Liza ir anglė Amelia po paskaitų išvykome į stotį. Buvome nustebintos, kad atsidūrus antrą valandą autobusų stotyje bilietų į 15 valandos autobusą nebebuvo. Turėjome dvi galimybes: rinktis autobusą 17val. (kas reiškia praleisti 3 valandas autobusų stotyje) arba pirkti traukinio bilietą. Apsispręsti padėjo kainos ir greitai tirpstančios laisvos vietos į Barseloną. Eilė prie traukinių buvo ilga, tad paklausėm vienos moteriškės stovinčios eilėje, kiek galėtų kainuoti, atsakymas -apie 60 eurų pirmyn (patikrinau internete 75 eurai) Tad mes pasirinkome variantą laukti. Autobusų stoties kavinėje stumėme laiką. Sekėsi gan neblogai, turint omeny, kad kavinė vadinos "Kava ir arbata", bet užsisakius Ievai kavos "Viena" buvo paklausta keletą kartų ar tikrai nori,o vėliau baristos dviese žvilgtelėdami į užrašus virė (buvo skanu, bet labai saldu) Kelionė autobusu užtruko apie 4 valandas ir prieš devynias jau buvome Barselonoje.

Barselonoje planavome praleisti visą savaitgalį tad hostelyje lovas jau buvome užsisakiusios iš anksto. Iš pradžių truputi užtrukome susirasti savo hostelį, bet tik dėl to, kad pirmą kartą šiame mieste. Pasiklausėme kaip nuo stoties iki metro, metro informacijoje kaip iki tam tikros stotelės, o nuo stotelės gatvėje užklausėme vienos merginos kur būtų mūsų gatvė su hosteliu. Kadangi mergina buvo ne vietinė, bet google map surado kur eiti, ir mums pasakė, tai ir patikėjome. Po kiek laiko supranome, kad truputi ne ten esame, bet jau tuomet mums padėjo policininkai. Išsitraukė savo storą žemėlapių knygą ir parodė visą kelią (šiaip buvome labai arti)  Išvada: žmonės draugiški ir paslaugūs. (tik reikia nepamiršti, kad Barselona numeris vienas Ispanijoje tarp miestų,kuriuose daugiausiai "apšvarina" turistų) Hostelis tikrai geroje vietoje, arti metro stotelės, lankytinos vietos, visos parduotuvės, kavinės ir barai.

Žinoma, apie hostelį atskira istorija. Kadangi esame studentės ir vieta apsistoti nėra mums pats svarbiausias dalykas(o ir nesinori tam daugiausiai pinigų skirti) pasirinkome hostelį. Vestibiulis tai didžiulė erdvė, kurioje kartu yra ir stalai su suolais(virtuvė-valgomasis), interneto kampas ir registratūra. Susimokėjus už dvi naktis 30 eurų supranti,kad čia kaip su Ryanair(skrydis pigus, bet plius papildoma suma už bagažą, administravimo mokestį ir pan.) Tad jei nori savo daiktus užrakinti -spynelė kainuoja 3 eurus, jeigu nori antklodės -2 eurai, jei nori užvalkalo antklodei - 3 eurai...Hostelis turi kambarius nuo šešiaviečių iki keturiolikviečių. Žinoma, mes gavome geriausią-keturiolikvietis. Įėjus į vidų apėmė juoko priepuolis. Lovos dviaukštės, bet ne standartinės,o tiesiog iš metalo konstrukcijų, atsitverti gali užuolaida. Kažkaip nesitiki penkių žvaigždučių viešbučio, bet ir ne kalėjimo. Bet čia tik pirmas įspūdis, vėliau mums mūsų hostelis labai patiko ir tikrai galima rekomenduoti.

Tad pirmas vakaras po ilgos kelionės buvo skirtas akies kampučiu pažvegti į naktinę Barseloną ir pavakarieniauti.(nors mudvi su Ieva, kaip tikros lietuvaitės buvom sumuštinių prisidėjusios). Miestas toks didelis, tiek daug siaurų gatvelių..o jose vyksta gyvenimas..pradedant šokių mokyklų pasirodymais su būgnais ir baigiant žmonių grupėmis kovojančiomis už neaišku kieno nepriklausomybę. 

Šeštadienį paskyrėme Barselonos simbolių lankymui. Pradėjome nuo  garsaus architekto  Antonio Gaudi bažnyčios Sagrada Familia (ją jau buvau užmačius pirmą dieną, kai atskridau į Ispaniją). Kaip mano ispanų kalbos dėstytojas Aleksas pakomentavo,- tai yra kregždės lizdo, nėrinio ir krikščioniškos architektūros samplaika..Žvelgi į tą bažnyčią ir negali suvokti, kiek vaizduotės turi turėti, kad sumąstytum tokį grožį pastatyti. A.Gaudi buvo kilęs iš neturtingos vario kalvių šeimos, o vaikystėje labai kentėjo nuo įvarių reumatinių ligų dėl ko dažnai likdavo vienas ir leisdavo laiką gamtoje. Tai ir įkvėpė jo kūrinius - savo pastatuose norėjo atvaizduoti gamtos lankstumą. Nors ir buvo labai žinomas ir pripažintas, paskutiniais metais Gaudi gyveno gana vargingai, užsidaręs Sagrada Familia kriptoje, nes paskutinius gyvenimo metus skyrė tik šitam statiniui.1926 metais jį partrenkė tramvajus. Sagrada Familia vis dar tebestatoma( kadangi Ispanijos civilinio karo metais dingo daug Gaudi brėžinių), planuojama ją baigti statyti 2026 metais ir taip paminėti  jo 100-tąsias mirimo metines. 

Po trumpo pasivaikščiojimo po Barselonos gatveles nuvykome pažiūrėti kito A.Gaudi kūrinio- parko Guell. (Guell buvo vienas iš A.Gaudi remėjų)Vienas iš keisčiausių ir gražiausių mano matytų parkų. Negali visiškai džiaugtis parko grožiu nes žmonių minios užpildo kiekvieną erdvę.Bet, kad ir kur būtum ar apžvalgos aikštelėje su vaizdu į nuostabią Barselonos panoramą (matosi net jūra!!!) ar stovėtumei tarp kolonų užvertęs galvą į mozaikas jauti,kad tai kažkas kitokio, kažkas, ko galbūt trūko tavo sielai pamatyti. Visa tai atperka ir gan toloką kelionę iki parko (pirmiausia metro, o vėliau tenka nemažai paėjėti, kadangi parkas ant kalno į jį keliama eskalatoriumi, dėl to metro linija link parko taip pat jau kuriama)

Be šių garsių kūrinių Barselonos simboliai yra tapę ir Casa Batllo. Vienoje iš pagrindinių Barselonos gatvių stovintis namas yra Gaudi perdarytas 1904m. savo spalva (vandens lelijų violetinumo) ir formomis(lyg kaulai ir griaučiai) nelieka nepastebėtas. Vos už keletos namų stovi ir kitas Gaudi pastatas Casa Mila, pastatytas turtingai našlei ištekėjusiai antrą kartą už švaistūno, kuri ir užsimanė išskirtinio namo. Dažniausiai Casa Mila vadinama baisiu pastatu(tiesiog labai tamsus),o Casa Batllo nuostabiu, turbūt ir aš tam pritariu. 

Savo vakarą užbaigėme mažytėje vyninėje su dar neragautom tapom. Padavėja Karmen pasitaikė labai maloni ir puikiai kalbanti angliškai. Pasirodo ji iš Kanados, bet turinti giminių Lenkijoje ir Latvijoje(ji greitai perprato mūsų akcentą)O pasibaigus mūsų vakarienei pasiūlė apsilankyti jo draugo bare ir užsiminus jos vardą tikėtis nemokamų gėrimų. Atrodo smagiau vakaras ir negalėtų užsibaigti.

Antrą dieną paskyrėme vienam iš didžiausių Barselonos pasididžiavimų- Barselonos futbolo klubui.(Barca) Vykome į Barcos stadioną. Atstovėjome eilėje prie bilietų, bet užtat kaip studentės gavome nuolaidą(pažymėjimo su savimi anglė neturėjo pasiėmusi, tačiau kasininkė vis tiek suteikė nuolaidą). Prieš įeinant į stadioną pirmiausia pasitinka didžiulis muziejus su visa futbolo komandos istorija. Pradedant nesuskaičiuojama daugybe laimėtų prizų(Kaip Ieva sakė,rodos tik jie ir telaimi), istorijos laikotarpiais sudėliotų istorijų, aprangios detalių, nuotraukų ir elektroninių sienų,kurios rodo viską ką tik nori vos vienu piršo paspaudimu( pasirenki norimus metus ar tam tikras rungtynes ir ant ekrano matai įrašą.) Pilna didžiulių ekranų su apgalvotai atrinktomis varžybų akimirkomis: smūgis, įvartis, džiaugsmas, ašaros..Be muziejaus turėjome galimybę apsilankyti ir persirengimo kambariuose-o koks dydis!!Sūkurinė vonia, masažo gultai ir pan. Po persirengimo kambario, žengėme toliau spaudos konferencijų salė ir, žinoma, takelis pro kurį įžygiuoja Barselonos futbolo komanda. Einant tą atsumą groja Barcos himną, o prie pat įšėjimo stovi koplytėlė(gal kaikuriems žaidėjams dėl sėkmės reikia pasimelsti) Įžengus į aikštę ir pamačius jos dydį supranti, kokia neapsakoma euforija turi apimti, kai į tave tiek daug akių susminga ir tiek daug žmonių palaikančių tai, ką tu darai. Mūsų džiaugsmui stadione buvo vienas iš Barcos komandos žaidėjų- nr. 6 Xavi.Nesu didžiulė futbolo gerbėja (Nors "Bangos" rungtynes lankau ir domiuosi), bet šis stadionas ir muziejus turi savo ilgametę aurą, kuri tą dieną ir mane palietė.

Barselona per didelė pažinti per porą dienų. Noris čia grįžti dar ir dar..Nesuprantu pati iki galo kodėl ji mane taip pakerėjo? Dydis? Architektūra? Kutlūrų maišalynė? Kalbos?Važiavau autobusu atgal patenkinta, nes žinojau,kad čia dar grįšiu.(Ir grįžau,kartu su tėveliais,kitam pranešime papasakosiu, kaip sekės)

Tai gal susitinkam puodeliui kavos Barselonoj?